Gražūs apdarai, prižiūrėti plaukai, išpuoselėta oda... Kiekvienas žino, kad gerai atrodančiam lengviau susirasti draugų.  Tačiau daugelis jaunuolių visiškai nekreipia dėmesio į savo burnos higieną ir visiškai nesijaudina, kad nusišypsojus matosi juodos skylės dantyse ir jaučiamas blogas kvapas iš burnos. Tai grožio nepriduoda, o jautresnį estetiniam vaizdui žmogų – gali ir visai atstumti. Galima pasakyti – sveiki dantys – tai pranašumas ir būtina sąlyga, jog pirmasis bučinys netaptų paskutiniuoju. Deja, tik nedaugelis rūpinasi, prižiūri savo dantis.

Yra dar viena bėda – žinių stoka. Todėl norintiems sužinoti – trumpai apie burnos higieną.

Norint kovoti su dantų ėduoniu (kariesu) – reikėtų žinoti, kas jis ir kokios jo priežastys. Ėduonį sukelia mūsų burnoje esantys kenksmingi mikroorganizmai. Jie maitinasi gaunamais angliavandeniais. Šių medžiagų yra saldumynuose, bananuose, duonoje, makaronuose, bulvių traškučiuose, saldžiuose gėrimuose ir t.t. Mikroorganizmai angliavandenius paverčia rūgštimis, kurios tirpdo dantų emalyje esančius kalcį, fosfatus. Pasekmė – dantų ėduonis, skausmas, nesigydant – prarandamas dantis.

Taigi būtina laikytis burnos higienos. Pirmiausia – valyti dantis. Jauni žmonės kartais užpyksta, jei jiems pasakai, kad blogai valo dantis. Svarbu ne tik valyti, bet taisyklingai valyti. Jei iš burnos kvepės pasta, o mikroorganizmai tūnos savo slėptuvėse, teigiamo rezultato nesulauksime. Valyti dantis reikia mažiausiai 2 kartus per dieną, maždaug po 3 minutes. Turi būti išvalomi visi dantų paviršiai. Klaidingai valome, trindami horizontaliais judesiais, taip mes pažeidžiame emalį. Patys geriausi judesiai vertikalūs ir rotaciniai (sukamieji), kiekvienam dančiui maždaug po 10 judesių. Ypatingai gerai išvalyti krūminius dantis ir jų kramtomuosiuose paviršiuose esančias vageles, nes čia daugiausia susikaupia mikrobų, o emalio sluoksnis ploniausias.

Pastą geriausiai būtų pasirinkti su fluoru, kuris dantų emalį daro atsparesnį rūgštims, ir su abrazyvinėmis (smulkiagrūdėmis) medžiagomis, kurios geriau padeda nuvalyti susidariusį apnašą. Gražios gelinės spalvotos pastos dažniausiai yra be abrazyvo, todėl jas galima kaitalioti: vakare valytis su abrazyvu, ryte galima valytis su geline pasta, nes apnašas po nakties yra minkštesnis, kartu atgaivina burną ir šalinamas nemalonus kvapas. Patariama ryte valytis dantis prieš pusryčius, kad susikaupusių mikrobų su maistu nerytume. Po pusryčių užtenka išsiskalauti maisto likučius.

Šepetėlis pasirenkamas asmeniškai, pagal dantenų ir danties kietųjų audinių būklę. Jei patologijos nėra – patartina naudoti pusiau minkštą dantų šepetėlį. Jis keičiamas, kai šereliai išsikraipo. Kiekvienas turi žinoti, kad dantų šepetėlis – asmeninė (griežtai) higienos priemonė!!! Negalima jo skolintis ar skolini kitam.

Vien tik su pasta ir šepetėliu nepasieksime norimo efekto, jei nenaudosime flosų, t.y. siūlų, kuriais išvalome tarpdančiuose susikaupusį įvairiausią maistą ir mikroorganizmus. Tose vietose besiformuojantis ėduonis yra apgaulingas, nes nustatoma tik tada, kai dantį jau pradeda skaudėti. Su šiais siūlais sėkmingai pašalinsime apnašą iš tarpdančių. Siūlus reikia naudoti kasdien, išsivalius dantis. Kol nėra įgūdžių – atsistoti prieš veidrodėlį ir išvalyti kiekvieną tarpdantį. Siūlas švelniai įvedamas ir švelniai ištraukiamas. Jokiu būdu nenaudojama jėga, nes traumuojami tarpdančiai. Šių flosų galima nusipirkti daugelyje vaistinių.


Labiau žinomi yra dantų krapštukai. Geriausia – mediniai. Tačiau jie dažniau naudojami po valgio, norint pašalinti maisto likučius.
Neseniai Lietuvoje pradėta prekiauti skalavimo skysčiais su fluoru. Tai gera priemonė, išsivalius dantis, praskalauti burną. Šie skysčiai taip pat atgaivina ar panaikina nemalonų burnos kvapą.

Klystate manydami, kad nevalantiems burnos gali išsivystyti tik ėduonis. Deja, dėl didelio apnašo sluoksnio ar, kietojo apnašo (akmenų) išsivysto dantenų uždegimas (gingvitas) ir atėję pacientai skundžiasi dantenų kraujavimu, blogu kvapu iš burnos. Vėliau galimas dar sunkesnis susirgimas – periodontitas. Kartais tenka išrauti ir dantį.

Jei taisyklingai valome dantis, pašaliname minkštąjį apnašą. Kietojo – namų sąlygomis nepašalinsime. Reikia kreiptis į specialistą – burnos higienistą, kuris profesionaliai atliks burnos higieną. Pas šį specialistą reikėtų lankytis mažiausiai 2 kartus per metus.

Jei jūs laikotės tinkamos burnos higienos, profilaktiškai turite nors kartą per pusmetį apsilankyti pas gydytoją odontologą. Jis gali nustatyti dantų ėduonį pradinėje stadijoje ir bandyti jį išgydyti ne gręždamas, o taikydamas profesionalias profilaktines priemones (fluoro laką, fluoro žele, skalavimus didesnės koncentracijos fluoro tirpalais).

Gydytojas taip pat nustatys ar reikia pakeisti senas plombas, kad po jomis nesivystytų antrinis ėduonis.

Atvykę pacientai mūsų klausia, ar tikrai jau taip gerai kramtyti gumą. Pirmiausia guma turi būti becukrė. Taip, guma skatina seilių išsiskyrimą. Kuo daugiau seilių, tuo dantys geriau apiplaunami, o seilėse esantys mechanizmai neutralizuoja rūgštis. Kramtant yra masažuojamos dantenos, gerėja kraujo apytaka ir mityba. Guma padeda pašalinti maisto likučius. Tačiau nereikia galvoti, kad visą dieną kramtysiu gumą ir ėduonies nebus. Jokiu būdu: guma – tik pagalbinė priemonė. Svarbiausia – asmeninė burnos ertmės higiena!


V. Vaitkevičienė
Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika
Kauno medicinos universitetas