2007-03-22
Gydytojams odontologams aktualūs darbo teisės klausimai
• Dėl sutrumpinto darbo laiko trukmės.
Vadovaujantis Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos LR Vyriausybės 2003-09-30 nutarimu Nr. 1195 (Žin., 2003, Nr. 93-4205, su vėlesniais pakeitimais) 6 punktu, sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis (toliau vadinama – sveikatos priežiūros darbuotojai), nenurodytiems šios Tvarkos 7-9 punktuose, nustatoma 39 valandų darbo savaitė.
Pagal tvarkos 7.4 punktą nustatoma 36 valandų darbo savaitė sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie dirba darbą, susijusį su krauju ar jo preparatais; organais ar jų išskyromis, bakteriniais, virusiniais preparatais, kitomis kenksmingomis medžiagomis bei jų gamyba, tyrimu, fasavimu, naudojimu ar nukenksminimu. Pagal Tvarkos 8-1 punktą nustatoma 33 valandų darbo savaitė gydytojams, jeigu pagal pareigines instrukcijas jie visą darbo laiką poliklinikoje, ambulatorijoje, medicinos punkte priima pacientus. Pagal Tvarkos 9 punktą nustatoma 30 valandų darbo savaitė sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie dirba darbą, susijusį su radioaktyviosiomis medžiagomis ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir antros spinduliavimo galingumo klasės lazeriniais aparatais.
Tvarkos 10 punkte nustatyta, kad ši Tvarka taikoma visų rūšių ir ekonominės veiklos sričių, taip pat nuosavybės formų įmonėse, įstaigose bei organizacijose.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistų nuomone, gydytojams odontologams, kurie pagal pareigines instrukcijas visą darbo laiką poliklinikoje, ambulatorijoje, medicinos punkte priima pacientus, nustatoma 33 valandų darbo savaitė (Tvarkos 8-1 punktas). Kartu su jais dirbantiems gydytojo odontologo padėjėjams bei burnos higienistams nustatoma 36 valandų darbo savaitė pagal tvarkos 7.4 punktą, nes jie dirba darbą, susijusį su krauju ar jo preparatais, organais ar jų išskyromis. Tačiau gydytojams odontologams bei gydytojo odontologo padėjėjams nustatoma 30 valandų darbo savaitė pagal Tvarkos 9 punktą, jeigu jie, atsižvelgiant į pareigines instrukcijas, dirba su rentgenu (jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais). Dantų technikams nustatoma 39 valandų darbo savaitė pagal Tvarkos 6 punktą.
• Dėl kasmetinių pailgintų atostogų trukmės.
Vadovaujantis Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės (toliau – Sąrašas), patvirtinto LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 941 (Žin., 2003, Nr. 73-3375) 4 punktu, sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis (toliau vadinama – sveikatos priežiūros darbuotojai), dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nenurodytiems Sąrašo 5 ir 6 punktuose, nustatoma 35 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės papildomos atostogos.
Pagal Sąrašo 5 punktą 42 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės pailgintos atostogos suteikiamos sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems pirminio lygio stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar padaliniuose, ambulatorijose, kaimo medicinos punktuose, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo bausmę vykdančiose įstaigose (jeigu jose dirbama pagal darbo sutartį), sveikatos priežiūros darbuotojams, teikiantiems skubią medicinos pagalbą (pagal pareigybių aprašymą), sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems patologijos, teismo medicinos ir kituose padaliniuose (jeigu darbas tiesiogiai susijęs su lavonų skrodimu ir iš lavonų paimtų mėginių tyrimu), laboratorijose su trečiosios ar ketvirtosios grupės patogeniniais virusinės ar bakterinės kilmės sukėlėjais arba jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, šeimos (bendrosios praktikos) gydytojams, gydytojams apylinkių terapeutams, gydytojams apylinkių pediatrams ir kartu dirbantiems slaugytojams.
Pagal Sąrašo 6 punktą 42 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės pailgintos atostogos suteikiamos sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, sutrikusio vystimosi kūdikių namuose, švietimo įstaigose ir socialinės globos įstaigose, psichologams, dirbantiems psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, sutrikusio vystimosi kūdikių namuose ir socialinės globos įstaigose (išskyrus vaikų globos įstaigas), darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą stacionariose globos įstaigose, psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose ir sutrikusio vystimosi kūdikių namuose.
• Dėl profesinės rizikos vertinimo.
Profesinės rizikos vertinimo metu yra tiriama esama ar galima profesinė rizika darbe ir numatomos prevencijos priemonės, kad darbuotojus apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ją sumažinti. Profesinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-16 įsakymu Nr. A1-159/V-612 patvirtintais Profesinės rizikos vertinimo nuostatais (Žin., 2003, Nr. 100-4504).
Vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, profesinė rizika turi būti įvertinta įmonėje, įstaigoje, organizacijose, kai yra darbo vietos. Įmonėje rizikos vertinimą organizuoja įmonės vadovas prieš pradedant veiklą, pasikeitus technologiniam procesui, naudojant pavojingas chemines medžiagas, biologines medžiagas, įrengus kolektyvines apsaugos priemones, įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui, kai kontroliuojančios institucijos nustato saugos reikalavimų pažeidimus. Kitais atvejais įmonės vadovas savarankiškai priima sprendimus dėl rizikos vertinimo atlikimo įmonėje, atsižvelgdamas į esamą riziką darbo vietoje ir jos pokyčius.
Nustačius rizikos vertinimo objektus, patvirtinamas rizikos vertinimo darbų planas ir tuomet ką gali atlieka įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai, o cheminius, fizikinius ir biologinius darbo aplinkos tyrimus atlieka akredituotos ar atestuotos laboratorijos. Fizinius, ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius pagal metodinius nurodymus atlieka atestuotos įstaigos, teikiančios samdomų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų paslaugas ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, turintis šios veiklos licenciją.
Nustačius riziką turi būti užpildomos profesinės rizikos nustatymo kortelės ir Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas. Įvertinus profesinę riziką, jei rizika yra nepriimtina, įmonėje turi būti parengtas rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planas.
Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistų informaciją.
Atkreipiame dėmesį, jog tai nėra oficialus teisės akto išaiškinimas, pateikta nuomonė teismams nėra privaloma.
• Dėl sutrumpinto darbo laiko trukmės.
Vadovaujantis Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos LR Vyriausybės 2003-09-30 nutarimu Nr. 1195 (Žin., 2003, Nr. 93-4205, su vėlesniais pakeitimais) 6 punktu, sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis (toliau vadinama – sveikatos priežiūros darbuotojai), nenurodytiems šios Tvarkos 7-9 punktuose, nustatoma 39 valandų darbo savaitė.
Pagal tvarkos 7.4 punktą nustatoma 36 valandų darbo savaitė sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie dirba darbą, susijusį su krauju ar jo preparatais; organais ar jų išskyromis, bakteriniais, virusiniais preparatais, kitomis kenksmingomis medžiagomis bei jų gamyba, tyrimu, fasavimu, naudojimu ar nukenksminimu. Pagal Tvarkos 8-1 punktą nustatoma 33 valandų darbo savaitė gydytojams, jeigu pagal pareigines instrukcijas jie visą darbo laiką poliklinikoje, ambulatorijoje, medicinos punkte priima pacientus. Pagal Tvarkos 9 punktą nustatoma 30 valandų darbo savaitė sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie dirba darbą, susijusį su radioaktyviosiomis medžiagomis ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir antros spinduliavimo galingumo klasės lazeriniais aparatais.
Tvarkos 10 punkte nustatyta, kad ši Tvarka taikoma visų rūšių ir ekonominės veiklos sričių, taip pat nuosavybės formų įmonėse, įstaigose bei organizacijose.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistų nuomone, gydytojams odontologams, kurie pagal pareigines instrukcijas visą darbo laiką poliklinikoje, ambulatorijoje, medicinos punkte priima pacientus, nustatoma 33 valandų darbo savaitė (Tvarkos 8-1 punktas). Kartu su jais dirbantiems gydytojo odontologo padėjėjams bei burnos higienistams nustatoma 36 valandų darbo savaitė pagal tvarkos 7.4 punktą, nes jie dirba darbą, susijusį su krauju ar jo preparatais, organais ar jų išskyromis. Tačiau gydytojams odontologams bei gydytojo odontologo padėjėjams nustatoma 30 valandų darbo savaitė pagal Tvarkos 9 punktą, jeigu jie, atsižvelgiant į pareigines instrukcijas, dirba su rentgenu (jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais). Dantų technikams nustatoma 39 valandų darbo savaitė pagal Tvarkos 6 punktą.
• Dėl kasmetinių pailgintų atostogų trukmės.
Vadovaujantis Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės (toliau – Sąrašas), patvirtinto LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 941 (Žin., 2003, Nr. 73-3375) 4 punktu, sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis (toliau vadinama – sveikatos priežiūros darbuotojai), dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nenurodytiems Sąrašo 5 ir 6 punktuose, nustatoma 35 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės papildomos atostogos.
Pagal Sąrašo 5 punktą 42 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės pailgintos atostogos suteikiamos sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems pirminio lygio stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar padaliniuose, ambulatorijose, kaimo medicinos punktuose, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo bausmę vykdančiose įstaigose (jeigu jose dirbama pagal darbo sutartį), sveikatos priežiūros darbuotojams, teikiantiems skubią medicinos pagalbą (pagal pareigybių aprašymą), sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems patologijos, teismo medicinos ir kituose padaliniuose (jeigu darbas tiesiogiai susijęs su lavonų skrodimu ir iš lavonų paimtų mėginių tyrimu), laboratorijose su trečiosios ar ketvirtosios grupės patogeniniais virusinės ar bakterinės kilmės sukėlėjais arba jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, šeimos (bendrosios praktikos) gydytojams, gydytojams apylinkių terapeutams, gydytojams apylinkių pediatrams ir kartu dirbantiems slaugytojams.
Pagal Sąrašo 6 punktą 42 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės pailgintos atostogos suteikiamos sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, sutrikusio vystimosi kūdikių namuose, švietimo įstaigose ir socialinės globos įstaigose, psichologams, dirbantiems psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, sutrikusio vystimosi kūdikių namuose ir socialinės globos įstaigose (išskyrus vaikų globos įstaigas), darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą stacionariose globos įstaigose, psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose ir sutrikusio vystimosi kūdikių namuose.
• Dėl profesinės rizikos vertinimo.
Profesinės rizikos vertinimo metu yra tiriama esama ar galima profesinė rizika darbe ir numatomos prevencijos priemonės, kad darbuotojus apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ją sumažinti. Profesinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-16 įsakymu Nr. A1-159/V-612 patvirtintais Profesinės rizikos vertinimo nuostatais (Žin., 2003, Nr. 100-4504).
Vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, profesinė rizika turi būti įvertinta įmonėje, įstaigoje, organizacijose, kai yra darbo vietos. Įmonėje rizikos vertinimą organizuoja įmonės vadovas prieš pradedant veiklą, pasikeitus technologiniam procesui, naudojant pavojingas chemines medžiagas, biologines medžiagas, įrengus kolektyvines apsaugos priemones, įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui, kai kontroliuojančios institucijos nustato saugos reikalavimų pažeidimus. Kitais atvejais įmonės vadovas savarankiškai priima sprendimus dėl rizikos vertinimo atlikimo įmonėje, atsižvelgdamas į esamą riziką darbo vietoje ir jos pokyčius.
Nustačius rizikos vertinimo objektus, patvirtinamas rizikos vertinimo darbų planas ir tuomet ką gali atlieka įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai, o cheminius, fizikinius ir biologinius darbo aplinkos tyrimus atlieka akredituotos ar atestuotos laboratorijos. Fizinius, ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius pagal metodinius nurodymus atlieka atestuotos įstaigos, teikiančios samdomų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų paslaugas ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, turintis šios veiklos licenciją.
Nustačius riziką turi būti užpildomos profesinės rizikos nustatymo kortelės ir Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas. Įvertinus profesinę riziką, jei rizika yra nepriimtina, įmonėje turi būti parengtas rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planas.
Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistų informaciją.
Atkreipiame dėmesį, jog tai nėra oficialus teisės akto išaiškinimas, pateikta nuomonė teismams nėra privaloma.
