Š.m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai organizavo privalomųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo valandų konferenciją „4x2 – tai svarbu“, skirtą gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams bei burnos priežiūros specialistams.

Konferenciją pranešimu „Vaiko burnos sveikatos rizikų vertinimas“ pradėjo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Profilaktikos programų koordinavimo komisijos pirmininkė gydytoja vaikų odontologė dr. Rasa Račienė. Pranešime akcentuotivaikų burnos sveikatos didelės ir mažos rizikos veiksniai atskirose amžiaus grupėse. Pasak lektorės, vaikų dantų gydymas neretai tampa iššūkiu ar neįveikiama kliūtimi gydytojui odontologui. Remiantis statistiniais duomenimis Lietuvoje, vaikų sergamumas dantų ėduonimi pasiekęs epidemijos lygį. Tačiau kitų šalių praktika įrodė, kad, imantis nuoseklių prevencinių priemonių, dantų ėduonies paplitimą galima ženkliai sumažinti.         

       Lektorė pabrėžė, kad remiantis Gydytojo odontologo norma, privaloma skatinti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos saugojimo bei ugdymo priemones, tačiau neretai gydytojai odontologai apsiriboja tik gydymo paslaugų teikimu. Šiuo metu privalomas “Vaiko sveikatos pažymėjimas“ forma  Nr. 027- 1/A įpareigoja tėvus kartą per metus atvesti vaiką odontologinei patikrai. Tuo pačiu tai suteikia gydytojams odontologams galimybę ne tik patikrinti vaiko burnos sveikatą, bet įvertinti ir rizikos veiksnius, turinčius įtakos šios ligos plitimui.

 

 

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras konferencijoje kalbėjo apie pirmąją pagalbą apsinuodijimų atvejais. Pasak lektoriaus, kiekvienas ūminis apsinuodijimas, net jei nukentėjęs jaučiasi gerai, turi būti vertinamas kaip potencialiai pavojingas sveikatai ir gyvybei. Medžiagų sukelto apsinuodijimo pavojų nulemia jų toksiškumas – cheminių medžiagų savybė veikti ląsteles, organus, jų sistemas ar visą organizmą. Ikihospitalinės pagalbos teikimas apsinuodijusiam turėtų prasidėti nuo neatidėliotinų veiksmų - situacijos įvertinimo ir pagalbą teikiančiojo apsaugos, tik vėliau galima pradėti taikyti bendrąsias ir specifines pirmosios pagalbos priemones. Pagalbą teikiančiajam asmeniui pavojų gali kelti aplinka, dekontaminacijos procesas ar pats nukentėjęs asmuo.

 

Dr. Robertas Badaras akcentavo, kad pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti prieš imantis pagalbos teikimo yra „Ar reikalinga pagalba?“ Ji netaikytina netoksiško kontakto atveju. Būtina įvertinti su apsinuodijimu nesusijusias ligas, kai kurioms medžiagoms būdingą latentinį periodą ir informacijos tikslumą. 

 

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto Slaugos ir rūpybos katedros lektorė dr. Viktorija Grigaliūnienė pristatė pranešimą tema „Pacientų neigiamų emocijų valdymas". Lektorė konferencijos dalyvius supažindino su emocijų ir jausmų psichologiniais mechanizmais, jų reikšme žmogaus gyvenime. Išskristos pacientų agresyvaus elgesio priežastys t.y nerimas, baimė, pyktis dėl patiriamo skausmo, personalo klaidos bei asmenybinės problemos. Dr. Viktorija Grigaliūnienė pasidalino adekvačiais darbo metodais, padedančiais kontroliuoti pacientų neadekvatų elgesį.

 

 

LR Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros doc. dr. Vidmantas Januškevičius konferencijos dalyviams skaitė paskaitą tema „Odontologo darbas ir sveikata – pagrindinės problemos“. Lektorius akcentavo, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog medicinos personalą veikia eilė darbo aplinkos veiksnių, ilgainiui galinčių įtakoti jų darbingumą ir sveikatą. Tokie veiksniai gydytojo odontologo darbo aplinkoje gali būti įvairios prigimties: fizikiniai – vibracija, triukšmas, jonizuojanti spinduliuotė ir elekromagnetiniai laukai, cheminė – darbo metu naudojamos medžiagos (kompozitai, abrazyvai, metakrilatų dariniai ir t.t., dezinfektantai, vaistiniai preparatai), ergonominiai – netaisyklinga sėdėsena darbo metu, įtakota blogo ergonominio darbo įrengimo, stereotipiniai, pasikartojantys judesiai, smulkių plaštakos raumenų darbas ir t.t., biologiniai - grėsmė užsikrėsti krauju plintančiomis ligomis, bioaerozolis darbo aplinkoje ir ir odontologo kvėpuojamojoje zonoje t.t.. Moks­liniais tyrimais įrodyta, kad gydytojai, kurie konsultuoja daug pacientų, patiria psichologinę įtampą, kuri vėliau pa­sireiškia emociniu išsekimu, intereso darbui praradimu ir blogėjančia tiek fizine, tiek psichine savijauta.

 

 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas, Visuomenės sveikatos instituto direktorius, prof. dr. (HP) Rimantas Stukas nagrinėjo naudos ir rizikos santykį tarp mitybos ir sveikatos. Prof. dr. (HP) Rimanto Stuko teigimu, sveika ir tinkama mityba gali aprūpinti žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis bei užtikrinti normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą, teikti veikliąsias medžiagas, o neatitinkanti fiziologinių organizmo poreikių mityba gali būti antsvorio ir nutukimo priežastis bei nulemti įvairių ligų, visų pirma kraujotakos sistemos ligų, vėžio ir kt. atsiradimą.Jei žmogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis, jei bus laikomasi mitybos režimo, ji bus ne tik sveika, bet ir sveikatinanti ir padės ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir ją įtvirtinti bei stiprinti. Lietuvos kaip ir daugelio kitų Europos šalių gyventojų mityba palanki lėtinių ligų atsiradimui, todėl būtina ją keisti, mokant ir skatinant visuomenę ugdyti sveikos ir tinkamos mitybos įpročius.

 

 

 

Rūmų organizuojamomis privalomųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo valandų konferencijomis „4x2 – tai svarbu“, siekiama Rūmų nariams pateikti sukoncentruotas, visiems prieinamas, pačias naujausias praktines situacijas bei problemines aktualijas.